Be to, visame pasaulyje visuomenė vis sparčiau sensta, o vyresnio amžiaus žmonėms kyla didesnė rizika įgyti negalią. Remiantis statistiniais rodikliais, asmenų, sergančių tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip diabetas, širdies bei kraujagyslių ligos ar vėžys, ir turinčių psichikos sutrikimų, skaičius nuolat auga. Žmogaus fiziniai ar emociniai sutrikimai gali būti laikini arba išliekantys visam laikui, todėl tai tampa rimta problema gyvenimo kasdienybėje ir senatvėje. Naujausiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2017 m. užregistruota 242 tūkst. negalią turinčių asmenų. Tai atitinka visų Klaipėdos ir Šiaulių gyventojų skaičių. Nors skaičiai rodo, kad negalią turinčių žmonių nuo 2012 m. palaipsniui mažėja, tačiau, turint galvoje Lietuvos gyventojų emigraciją bei mažėjantį gimstamumą, negalią turinčių žmonių procentas išlieka pastovus, o ateityje, mažėjant Lietuvos gyventojų, negalią turinčių žmonių dalis, tikėtina, bus dar didesnė.

Sociologų pastebėjimu, negalią turinčius žmones neįgaliais paverčia ne esami fiziniai ar psichologiniai sutrikimai, bet pati socialinė valstybės sistema bei visuomenė, kurioje jie gyvena. Viešoji infrastruktūra veikia pagal negalios neturinčio žmogaus taisykles, pagal kurias negalią turintis žmogus nėra įtraukiamas į socialinę aplinką, priimtiną sveikiems žmonėms.

Beveik ketvirtadalis milijono Lietuvos gyventojų jau dabar negali visavertiškai naudotis paslaugomis ar prekėmis, dalyvauti visuomenės gyvenime ir yra priversti save riboti. Mums svarbu didinti prieinamumą, nes tai gerina gyvenimo kokybę, mažina izoliaciją nuo visuomenės, užtikrina didesnį žmonių savarankiškumą ir geresnes socialinės integracijos sąlygas. Tai taip pat lemia geresnę sveikatą ir mažina išlaidas įvairiose srityse. Didinant prieinamumą suteikiama galimybė negalią turintiems žmonėms savarankiškai gyventi bendruomenėje ir mažinamas specialiųjų paslaugų poreikis, o tai naudinga visiems visuomenės nariams. Prieinamoje, visiems patogioje aplinkoje žmonės gali rūpintis savimi ir ilgiau gyventi savarankiškai. Prieinamumas skatina aktyvų senėjimą ir taip padeda sumažinti vyresnio amžiaus asmenų priežiūros naštą visuomenei.

Be to, mažas prieinamumas trukdo organizacijoms ir įstaigoms pasiekti didesnę auditoriją, potencialius lankytojus ir žiūrovus, pirkėjus ir paslaugų vartotojus, todėl negerėja teikiamų paslaugų kokybė, nedidėja potencialas ar apyvarta. Prieinamumo didinimas dažnai lemia ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimą visiems, įskaitant sveikuosius, o tai svarbu visiems esamiems ir būsimiems klientams ar partneriams.
Gerinant prieinamumą stiprinama ir komunikacija, ji tampa suprantamesnė ir patogesnė. Kuo paslauga lankstesnė ir kuo daugiau galimybių klientams suteikiama, tuo didesnė tikimybė, kad paslauga patenkins įvairiausių klientų poreikius. Gera reputacija lemia veiklos sėkmę – patenkintas lankytojas apie paslaugą informuos kitus žmones, pakvies naujų klientų. Kultūros, turizmo ir svetingumo sektoriuje pastebima, kad vartotojai nusprendžia naudotis paslauga iš anksto: jie įvairiuose portaluose skaito ankstesnių klientų atsiliepimus, vertinimus, pastabas dėl teikiamų paslaugų kokybės.

Menkas organizacijų indėlis į prieinamumą taip pat neigiamai veikia tarptautinį konkurencingumą ir galimybes įtraukti didesnę auditoriją. Europoje yra 80 mln. negalią turinčių žmonių. Tiek žmonių turi tokius pat poreikius domėtis kultūra, pažinti šalis ir naudotis įvairiomis paslaugomis. Europoje vyresni nei 65 metų turistai yra vienintelis klientų segmentas, kuris pastaruoju metu auga, o šių daugiau laisvo laiko turinčių turistų išlaidos per pastarąjį dešimtmetį padidėjo 33 proc. Tai auditorija, kuri reikalinga jums – kultūros operatoriams, verslui, įvairių paslaugų sektoriui.

Nereikia užmiršti ir to, kad prieinamumo gerinimas užimtumo ir įdarbinimo srityje duoda daug naudos visuomenei. Be kita ko, įmonėse daugėjant darbuotojų ir talentų, mažėja negalią turinčių žmonių priklausomybė nuo socialinės rūpybos sistemos, todėl daugiau žmonių prisideda prie Lietuvos ekonomikos.*

*parengta pagal leidinį „Kaunas visiems: Dizainas laimei“ [aut. Jūratė Tutlytė, Gediminas Skrandis-Banaitis]. 2019, VšĮ „Kaunas 2022“.